Abraks

29/09/2026

25/09/2026

Kartais pagalvoju, iš kur manyje tiek kantrybės duonai 🌾

Ir vis grįžtu prie savo senelių. Tremtinių, kuriems duona turbūt reiškė kur kas daugiau, nei mes šiandien galime suprasti.

Iš jų abiejų atsinešiau labai daug. Bet šiandien noriu papasakoti apie senelį.

Man atrodo, kad gyvenime nebesutiksiu žmogaus, kuris duoną mylėtų taip, kaip ją mylėjo jis.

Kiek save atsimenu, pavalgęs senelis visada įsidėdavo duonos į kišenę. Ne vieną riekę – porą. Ir eidavo į lauką.

O gyvenimo pabaigoje duona jau tiko prie visko. Net ledus valgydavo užsikąsdamas duona ☺️

Iš senelio man liko trys daiktai.

Jo paties rankomis kaldinta mentė.
Mažas metalinis šuniukas.
Ir viena lėkštė.

Ta pati lėkštė, iš kurios jį valgantį atsimenu visą savo vaikystę.

Dabar ją pakabinsiu kepykloje.

Ne dėl grožio. Tiesiog noriu, kad ji ten būtų.

Nes kuo ilgiau pati kepu duoną, tuo labiau suprantu, kad kai kurie dalykai šeimoje perduodami ne žodžiais.

Gal ta kantrybė duonai ir meilė jai irgi kažkur iš ten ❤️

12/09/2026

Rugsėjis kepyklėlėj 🌾

07/09/2026

Ruduo pas mus prasideda taip.
Keptu moliūgu, cinamonu ir kepyklėlėje vėl pasirodančiais moliūgėliais 🍁

Žinom, kad laukėt. Mes irgi.
Šią savaitę kepam pirmuosius.